Aš tik sniegena išbalus,
tik lakštingala tyli.
Gulbės giesmę giedu
ir bandau pakilt.
Sulaužė man sparnus
vanagas grubus,
panorėjęs sau
kanarėlės gražios.
Leisk man skristi -
atrakink dureles.
Pagydyk sparnus,
atrišk raištukus.
Nebūk toks žiaurus -
atverk vartelius.
Mąstė vanagas ilgai,
ką daryti jam nūnai.
Kaip paleisti atgal,
kaip gyventi vienam.
Bet suskydo jo širdis,
reikia tarė jam mintis.
Bet pravėrus dureles,
nebebuvo ko paleist...
